Ilgus metus medicinos punkto vedėja dirbusi kaunietė Aldona Palionienė netruko pati sužinoti, ką reiškia kęsti didžiulius sąnarių skausmus. Prieš daugiau nei 20 metų artritas pažeidė pirmojo, o vėliau ir antrojo jos klubo sąnarį. Visa tai išgyvenusi moteris šiandien turi ką pasakyti ir patarti panašaus likimo ištiktiems žmonėms– jau 14 metų A. Palionienė yra Kauno žmonių, sergančių artritu, bendrijos pirmininkė.

 

Kas yra stiprus sąnarių skausmas A.Palionienė sužinojo prieš daugelį metų. Iš pradžių ji ėmė jausti įkyrų maudimą, kuris sparčiai aštrėjo. Skausmas tapo kasdieniu palydovu.Vėliau kančia prasidėdavo vos pabudus – užtrukdavo apie 40 minučių, kol per naktį iš vietos išėjęs klubo sąnarys šiaip ne taip atsistatydavo į savo vietą. Bet koks atstumas pėsčiomis tapo tikru išbandymu, darėsi neįmanoma dirbti mėgstamo darbo.

Tačiau moteris iš paskutiniųjų stengėsi nepasiduoti. „Niekada nedejavau ir nesiskundžiau. Stengiausi, kad darbe mano skausmo niekas nematytų“, – sako ponia Aldona, savo gydymosi kelią pradėjusi nuo poliklinikų, tepalų, sanatorijų ir purvo vonių. 

„Stengiausi išbandyti viską – taip pat hormoninius vaistus, leidžiamus tiesiai į sąnarius, gavau net vaistų iš Maskvos Kremliaus vaistinės. Tačiau nuo jų mano situacija tik paūmėjo“, – prisimena ponia Aldona.

Kai visos priemonės buvo išbandytos, o skausmas nesiliovė, A.Palionienė ryžosi operacijai.

 

Viena pirmųjų Lietuvoje

A.Palionienė prisimena, kad maždaug prieš dvidešimt metų didelio gydymo pasirinkimo nebuvo. Nebuvo nei ligonių kasų, nei konsultantų ar Lietuvos artrito asociacijos. Tačiau atsirado pirmieji sąnarių protezai, į Lietuvą ėmė užsukti gydytojai iš JAV ir kitų šalių, kurie apmokė Lietuvos medikus protezuoti sąnarius. Atsiradus tokioms galimybėms, ponia Aldona pati nusipirko klubo sąnarį Vokietijoje. 1993 m. jai buvo atlikta klubo sąnario endoprotezavimo operacija.

„Pamenu, buvau pirmoji tos endoprotezus gaminančios vokiečių įmonės klientė Lietuvoje. Netgi sulaukiau sveikinimo iš įmonės atstovo“, – šypsosi ponia Aldona, iki šiol vaikštanti su tuo pačiu endoprotezu.

Po operacijos A.Palionienė gavo antros grupės neįgalumą, tačiau ilgai išbūti namuose veikli moteris negalėjo. Nusprendė grįžti į darbą. „Prireikė gan ilgos reabilitacijos. Vaikščioti galėjau tik su lazdele. Buvo nedrąsu. Prisimenu, kaip iki darbo ateidavau pasiramsčiuodama, o įėjusi lazdelę slėpdavau po paltu ir stengdavausi eiti „normaliai“, – šypsosi ponia Aldona.

 

Prireikė antros operacijos

Bet tuo A.Palionienės vargai dėl sąnarių nesibaigė. 2010 m. jai buvo atlikta antrojo klubo sąnario operacija. Moteris sako, kad ji buvo kur kas lengvesnė nei pirmoji, o ir sąnarį pavyko gauti iš ligonių kasų, nereikėjo pačiai ieškoti jo po visą Europą.

„Praėjus mėnesiui po operacijos galėjau vairuoti automobilį. Nejaučiau skausmo ir to nepatogumo, kurį kentėjau dėl 4 cm sutrumpėjusios skaudamos kojos. Esu be galo dėkinga gydytojui N.Porvaneckui už abi pavykusias operacijas. Po jų mano gyvenimo kokybė pasikeitė iš esmės“, – sako ponia Aldona.

Šiandien moteris gyvena visavertišką gyvenimą ir kitiems pataria, kaip sau padėti sergant artritu.

 

Saugoti sąnarius turėtų visi

Paklausta, kokias pastebi dažniausias sąnarių ligas išgyvenančių žmonių klaidas, ponia Aldona sako, kad labai svarbu – nepasiduoti ir nedelsti. „Pajutus besikartojančius sąnarių skausmus, reikia kuo anksčiau kreiptis į gydytojus, pasidaryti sąnario nuotraukas, – pataria Lietuvos artrito asociacijos Kauno skyriaus vadovė. –Skaudančius sąnarius reikia saugoti. Ypač – nekelti sunkių nešulių, nes tuomet sąnarys greičiau deformuojasi, pasikeičia jo struktūra. Labai svarbu saugoti sąnarius nuo sumušimo. Daugybė lėtinių skausmų gali atsirasti dėl kažkada patirtos sąnario traumos.“

 

Svarbiausia – mankšta

Tačiau svarbiausia, pasak ponios Aldonos, mankšta. Sąnarius svarbu mankštinti net ir tada, kai juos skauda.

„Kiekviena mano diena prasideda nuo mankštos. Ją darau dar neišlipusi iš lovos. Išmankštinu kiekvieną rankų pirštų sąnarį, lėtai išjudinu sąnarius, raumenis ir kraujotaką“, – sako Aldona.

Beje, dauguma pratimų sąnariams atliekami gulint. Sąnarius reikia išjudinti, bet neapkrauti. Pratimai turi būti tikslūs, atliekami neskubant, kitaip galima sau pakenkti. Todėl net du kartus per savaitę sąnarių ligomis sergantys žmonės, susivieniję į bendriją, renkasi bendrai mankštai, kurią veda kineziterapeutas. Užsiėmimai vyksta Kauno skyriaus būstinėje, Statybininkų mokykloje.

Sergantiems artritu veiksmingai padeda ir povandeninė mankšta. Vandenyje sąnariai atsipalaiduoja, skausmas nurimsta.

Jei artritas yra pažeidęs smulkiuosius rankų sąnarius, verta užsiimti rankdarbiais. Mezgant ar siuvinėjant, sąnariai mankštinasi, o dvasia nurimsta.

 

Artritas ypač negailestingas moterims

A.Palionienė primena, kad ne tik nuo artrito kenčiančios, bet visos brandaus amžiaus moterys turėtų profilaktiškai naudotis šiais patarimais. Kodėl moterys? Todėl, kad moteris ši liga kamuoja dažniau. Ypač – sulaukus menopauzės. Tada organizme ima mažėti moteriškų hormonų, prasčiau pasisavinamas kalcis, vitaminai, ima nykti sąnarių kremzlės. Joms įtrūkus, prasideda uždegimas, ir tai kelia nepakeliamą skausmą.

Sergant artritu, labai svarbu ir tinkama mityba. Reikėtų vengti sūraus, rūkyto, riebaus, konservuoto maisto. Būtina valgyti daug vaisių ir daržovių, kalcio turinčių produktų.

Kitas svarbus dalykas – neužsidaryti savyje. Ligoniai vienijasi į klubus, bendrijas , kad pasidalytų patirtimi, kaip gyventi sergant artritu, neleisti ligai progresuoti, išsaugoti sąnarius, kad nereikėtų jų keisti dirbtiniais.

„Jei jaučiate sąnarių skausmus, žinokite, kad jūs toks ne vienas. Kviečiame prisijungti prie artritu sergančių žmonių bendruomenės, dalyvauti  paskaitose, specialistų konsultacijose, specialių mankštų užsiėmimuose, ekskursijose ar dainų kolektyve. Būryje drąsiau ir viskas atrodo paprasčiau“, – sako A.Palionienė.