Noriu papasakoti apie savo kasdienį gyvenimą. Jau dešimt metų sergu reumatoidiniu artritu. Mane tris kartus operavo: abiejų rankų riešus, plaštakas, atlikta kelio sinovektomija. Kai prisimenu išgyvenimus prieš operacijas, tai sunku net kalbėti. Patyriau daug skausmo, praradau nemažai fizinių jėgų ir nuolat reikėjo namiškių pagalbos padėti apsirengti, užsisegti sagas, apsiauti batus, atsirakinti duris, net atsiriekti duonos riekę. Neturėjau galimybės naudotis tuo miesto transportu, kuris nepritaikytas neįgaliesiems.
Nėra to bloga, kas neišeitų į gera. Sunku buvo vienai su savo liga. Atrodė, kad nebėra jokios išeities kaip nors palengvinti savo negalią. Tačiau ligoninėje sutikti gyvenimo draugai pakvietė įsilieti į artritu sergančių žmonių bendriją, įsikūrusią Vilniuje. Šios bendrijos tikslas – padėti žmonėms, sergantiems artritu. Man palengvėjo. Per reumatologų paskaitas ir užsiėmimus sužinojau daug gerų patarimų, įgijau bičiulių ir sužinojau apie reumatoidinio artrito gydymo naujoves. Esu dėkinga už laiku suteiktą gydymą biologinės terapijos vaistais. Dabar galiu laisviau judėti, atlikti namų ruošos darbus, pamyluoti ir priglausti anūkėlę Samantą. Rankos tapo stipresnės, kojos greitesnės. Pajutau, kad grįžta gyvenimo džiaugsmas, kad galiu būti naudinga kitiems, padėti, patarti, su likimo draugais pasidalyti gyvenimo patirtimi, o pati daugiau nesu atskirta nuo bendruomenės. Norint pasakyti ir išreikšti savo poreikius geriausia burtis į pacientų draugijas. Labai dėkoju reumatologams, pritaikiusiems reikalingą gydymą, šeimai – už kantrybę, o artrito bičiuliams – už moralinę pagalbą.

 

ELEONORA MILTO
Vilniaus „Artrito“ bendrijos narė, fotografijų parodos „Moterys ir reumatoidinis artritas“ dalyvė Women in RA, A Union of Voices.  2007 metai.