Artritas. Kas tai?

Senstant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei, reumatinių ligų našta tik didės, šioms ligoms gydyti prireiks vis daugiau lėšų.

Kas penktas vizitas pas šeimos gydytoją yra dėl reumatinės ligos, tai sudaro 20% visų konsultacijų.

Nepaisant didelių ligonių ir visuomenės patiriamų finansinių išlaidų, dėmesys spręsti šią problemą yra aiškiai per mažas ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje.

Kas yra tas artritas?

Artritu (sąnario uždegimu) serga nemaža dalis gyventojų, kas ketvirtas vyresnis nei 65 metų žmogus jaučia pastovius ar protarpinius sąnarių skausmus, o neretą vargina ir sąnario sutinimas. Dėl ko kyla artritas? Ar buvo galima jo išvengti? Kaip toliau gyventi? Tokie klausimai vargina ne vieną žmogų, kada nors pajutusį sąnario skausmą. Jei artritas vargina ilgai arba paliečia ne vieną sąnarį, tuomet dažnai nuo to nukenčia darbingumas, kartais net ilgesniam laikui. Todėl tam tikros žinios, pirmą kartą pajutus sąnario skausmą, reikalingos. Daugiau žinodamas apie artritą žmogus gali daugiau padėti sau, o nežinomybės našta yra mažesnė.

Artritas gali kilti dėl sąnario kremzlės degeneracijos (dažniausia reumatinė liga – artrozė). Jos priežastys įvairios:

• ilgai veikantis krūvis, viršijantis sąnario galimybes,

• nutukimas,

• traumos ir mikrotraumatizacija.

Reumatoidinis artritas kur kas retesnė, bet invalidumą sukelianti liga ir ji gali būti dėl:

• nežinomų priežaščių,

• genetikos ypatumų,

• streso

Kiti artritai-podagra, ankilozinis spondilitas, retos sisteminės jungiamojo audinio ligos ar reaktyvūs artritai. Ne visi šie artritai reiškia invalidumą ar nepakeliamus skausmus. Kai kurie jų gali būti gėrybinės eigos ar juntami tik fizinio krūvio metu.

Nuo ko pradėti gydytis?

Mes, skubėdami ir gyvendami savo gyvenimą, paparastai nedaug laiko skiriame sau ir dažniausiai mums patogiau pasikliauti savo draugų ar kaimynų „gerais“ patarimais ir patirtimi, arba pasikliauti vaistininko, kuris turi pakankamą medicininį išsilavinimą ir kartais gali patarti. Taigi kuo mes galime padėti sau, suskaudus sąnariui? Įsivaizduokime, kad skaudamas ir sutinęs sąnarys yra uždegimo židinys. Jei kažkurioje organizmo vietoje yra uždegimas, ją reikia pasaugoti – leisti šiek tiek pailsėti. Patartina tuo metu pasirinkti patogesnę avalynę. Taip pat vertėtų skaudamą sąnarį subintuoti, tokiu būdu šiek tiek apribojami jo judesiai, sąnarys mažiau varginamas. Kitas pagalbos būdas – medikamentinis. Bet tai dar ne tie vaistai, kuriuos reikėtų gerti ir bijoti nepageidaujamų reakcijų. Šiuo atvejų tinka įvairūs tepalai, skirti gydyti skaudamus sąnarius. Pastaruoju metu jų pasirinkimas labai platus, jie tikrai veiksmingi, todėl kai vaistininkas pasūlys keletą jų, aišku, kils klausimas, kurį rinktis. Atkreipkite dėmesį į vaisto informacinį lapelį. Vieni tepalai labiau tinka gydyti sąnarių traumas, kiti malšinti sąnarių skausmą. Pastarieji jums tiktų labiau. Suteikus sąnariui poilsį bei patepus 1-2 kartus per dieną vaistu, dažniausiai per keletą dienų nemalonūs jutimai praeina. Užtrukus sąnario skausmui ar kitiems uždegimo požymiams, būtina specialisto konsultacija, kuris diagnozuos ligą ir skirs nesteroidinius priešuždegiminius vaistus. Jei sąnarių skausmas užtrunka ilgiau nei pusę metų, vargina ir dieną, ir naktį, negalite dirbti, tuo atveju gali būti, kad ligai reikia bazinio gydymo. O jis kiekvienai sąnarių ligai yra skirtingas.

Ar riboti fizinį darbą?

Taip, bet tik ligos pradžioje. Skausmams rimstant pamažu grįžkite prie įprastinio krūvio. Viena iš svarbiausių taisyklių, kurią reikia žinoti – judesiai sąnariams būtini ir juos reikia kasdien mankštinti. Be to, fizinis aktyvumas yra tiesiogiai susijęs su osteoporozės profilaktika! Ortopedinė avalynė ir įvairūs įdėklai bei įtvarai esant sąnarių pažeidimui dažniausiai naudojami ne visą dieną, o tik fizinio krūvio metu. Tinkamo aukščio lazdelė sumažina krūvį pažeistoje kojoje 60%. Miegoti stenkimės lygioje lovoje su kietesniu čiužiniu. Vandens procedūros: trynimai, plekšnojimas, vandens srovės, kontrastinis dušas, kompresai, vandens vonios – gerina aplinkinių audinių kraujotaką, mitybą, bet tiesiogiai sąnarių struktūrų neveikia.

Ar sergant artritu reikalingi maisto papildai, vitaminai ir mineralinės medžiagos?

Nėra pagrįstų įrodymų, kad minėtos medžiagos turėtų tiesioginį poveikį procesams sąnariuose, bet pagerina bendrą savijautą, pvz., raumenų funkcijas, atsiliepia žvalumui ir darbingumui, o tai taip pat mums visiems svarbu. Sveiki ir sergantieji turi gauti maistą, kuriame nestigtų geležies, kalcio, kalio ir kitų mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų. Šiandien mūsų mityba dažnai yra „rūgšti“, nes valgome per daug riebalų, baltymų, cukraus. Šarminantį poveikį turi daržovės, ypač citrinos, mineralinis vanduo. Tačiau svarbiausias vaistas – jūsų požiūris į gyvenimą. Stenkimės į viską žiūrėti pozytyviai. Artritas gali apriboti veiklą, bet neturi kontroliuoti jūsų gyvenimo. Nepasinerkime į skausmą. Bendraukime.

Nėra to bloga, kas neišeitų į gera. Sunku buvo vienai su savo liga. Atrodė, kad nebėra jokios išeities kaip nors palengvinti savo negalią. Tačiau ligoninėje sutikti gyvenimo draugai pakvietė įsilieti į artritu sergančių žmonių bendriją, įsikūrusią Vilniuje. Šios bendrijos tikslas – padėti žmonėms, sergantiems artritu. Man palengvėjo. Per reumatologų paskaitas ir užsiėmimus sužinojau daug gerų patarimų, įgijau bičiulių ir sužinojau apie reumatoidinio artrito gydymo naujoves. Esu dėkinga už laiku suteiktą gydymą biologinės terapijos vaistais. Dabar galiu laisviau judėti, atlikti namų ruošos darbus, pamyluoti ir priglausti anūkėlę Samantą. Rankos tapo stipresnės, kojos greitesnės. Pajutau, kad grįžta gyvenimo džiaugsmas, kad galiu būti naudinga kitiems, padėti, patarti, su likimo draugais pasidalyti gyvenimo patirtimi, o pati daugiau nesu atskirta nuo bendruomenės. Norint pasakyti ir išreikšti savo poreikius geriausia burtis į pacientų draugijas. Labai dėkoju reumatologams, pritaikiusiems reikalingą gydymą, šeimai – už kantrybę, o artrito bičiuliams – už moralinę pagalbą.